Rukų bažnyčia iš pelenų pakilo naujam gyvenimui

Nuotraukoje: Rukų bažnyčios interjeras 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigoje. [kun. R. Šemeklio nuotr.]

Nuo 1886 metų Rukuose stovi nedidelė raudonų plytų bažnyčia. Dar neseniai dėmesį traukdavo ant bažnyčios bokšto įsitaisę gandrai. Jiems įsikurti nesutrukdė nei triukšmingai keliu į Pagėgius ar Šilutę riedančios mašinos, nei karts nuo karto, daugiausia palydint mirusiuosius, skambantis bažnyčios varpas. Tik šiandien gandrų ant Rukų bažnyčios bokšto jau nebepamatysi. 2010 m. liepos 24 d. siautėjęs škvalas nuplėšė gandralizdį. Namų praradimą išgyvenę gandrai lizdo nebeatkūrė. Panašiai kaip ir šišioniškiai, po karo palikę kraštą ir gimtąsias sodybas… Tačiau yra ir viena gera žinia. Per vasarą bažnyčia buvo intensyviai remontuojama, kad joje vėl galėtų melstis Romos katalikai ir negausus likęs liuteronų būrelis. Bažnyčia atgimė naujam gyvenimui.

Bažnyčios istorijos vingiais

Prieš prasidedant antrajam pasauliniam karui Rukų evangelikų liuteronų parapija buvo didelė. Ją sudarė apie 2800 narių. Šioje bažnyčioje evangelikai meldėsi, tuokėsi ir krikštijo vaikus. Viską nutraukė ir sujaukė prasidėjęs karas. 1944 -aisiais kraštas buvo trumpam ištuštėjęs, bet netrukus vėl prisipildė naujakuriais ir į gimtąsias vietas sugrįžtančiais karo pabėgėliais. Prasidėjo baimės, bado, netikrumo dėl rytojaus metai, nes naujoji valdžia panoro išnaikinti viska, kas „vokiška“. „Vokiškos“ bažnyčios buvo verčiamos sandėliais, parapijos ir tikintieji buvo persekiojami ir bauginami.

Rukų bažnyčia nebuvo paversta sandėliu tik todėl, kad ji buvo laiku perimta naujai įkurtos katalikų parapijos globon. Deja, vietiniams evangelikams tai reiškė, kad jie nuo šiol galės melstis tik sakytojų laikomose namų pamaldose.

Apie 1993 metus buvo atkurta Rukų evangelikų liuteronų parapija. Buvo atkurtos ir liuteronų parapijos nuosavybės teisės į Rukų bažnyčią. Šv. Antano Paduviečio katalikų parapijai buvo leista ir toliau naudotis bažnyčia.

1997 metais bažnyčioje kilo gaisras. Stipriai nukentėjo bažnyčios stogas, buvo vandeniu užlieti vargonai ir sienos, apdegė sakykla. Bažnyčia tapo nebetinkama pamaldoms. Katalikų parapija, kol bus tvarkoma bažnyčia, įsirengė laikiną pamaldų salę kitame liuteronų parapijai priklausančiame pastate. Bažnyčios remontui Vokietijoje ir Lietuvoje buvo renkamos lėšos. Šiomis lėšomis buvo pakeistas bažnyčios stogas, tačiau jų neužteko pilnam bažnyčios vidaus remontui. Dėl bažnyčios ateities įsivyravo nežinia. Buvo aišku, kad vieni evangelikai liuteronai savo jėgomis nėra pajėgūs užbaigti vidaus bažnyčios remonto.

Rukų bažnyčios vidaus remontas

Situacija iš mirties taško pajudėjo tik įsikišus seimo nariui Kęstui Komskiui bei dabartiniam Pagėgių rajono savivaldybės merui Virginijui Komskiui. Jiems tarpininkaujant derybose tarp liuteronų vysk. M. Sabučio ir Telšių vysk. J. Borutos, buvo priimtas abi puses tenkinantis susitarimas. Pagal jį, 2010 m. birželio 22 d. buvo pasirašyta bažnyčios panaudos sutartis, kuria bažnyčia buvo perleista Romos katalikų parapijos žinion 30-ies metų laikotarpiui, numatant, kad pamaldos joje galės laikyti ir liuteronų parapija. LELB Konsistorijai pritarus, ją pasirašė Rukų šv. Antano Paduviečio paralijos kunigas Vytautas Gedvainis ir Rukų evangelikų liuteronų parapijos pirmininkas Augustas Dravininkas.

Atnaujintos bažnyčios pašventinimo šventė

2011 m. rugsėjo 25 d. 12 val. Rukuose vyko šv. Mišios, kurių metu buvo naujai šventinama Rukų bažnyčia ir altorius. Joms vadovavo vysk. Jonas Boruta. Į šventę kaip svečių teisėmis buvo pakviesti vysk. Mindaugas Sabutis ir Rukų liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis, seimo narys Kęstas Komskis bei Pagėgių meras Virginijus Komskis.

Po remonto, bažnyčioje atsirado daug evangelikams svetimų „katalikiškų atributų“. Šv. Antano Paduviečio paveikslas su antruoju altoriumi, tabernakulas su iš abiejų pusių jį „saugančiomis“ Marijos ir Jėzaus statulomis… Prieš tai dėl kiekvieno iš šių dalykų dalykų vyko ilgos, emocingos ir karštos derybos. Tačiau tai buvo viena iš sąlygų, su kuria sutikus liuteronams, Rukų katalikų parapija sutiko ir apsiėmė remontuoti liuteronų bažnyčią. Šių teologinių ginčų atgarsius buvo galima jausti ir vyskupo Jono Borutos pamoksle.

Vyskupas J. Boruta pamoksle šv. Mišių dalyviams, remdamasis pirmojo Rukų katalikų kunigo prisiminimais, paaiškino kaip Rukų bažnyčia po karo atsidūrė katalikų rankose. Vėliau kalbėjo apie sudėtingus evangelikų ir katalikų santykius. Jis pabrėžė, kad istorijos eigoje evangelikai ėmė laikyti pačiu svarbiausiu šv. Raštą, o į tai atsakydami katalikai – eucharistiją. Vyskupas aiškino susirinkusiems parapijiečiams apie Romos bažnyčios nuostatas dėl eucharistijos šventimo ir laikymo po šv. Mišių. Tuo tikslu, remontuojant bažnyčią šalia įėjimo po balkonu buvo įrengta atskira patalpa – zakristija, kuri bus skirta šioms Romos katalikų parapijos reikmėms patenkinti.

Asistuojant katalikų kunigams, vysk. Jonas Boruta pašventino altorių bei šventė pirmąsias atnaujintoje bažnyčioje šv. Mišias. Šv. Mišių pabaigoje, į susirinkusius kreipėsi liuteronų vyskupas M. Sabutis bei malda ir palaiminimu pašventino Rukų bažnyčią, kuri bus naudojama ir liuteronų reikmėms.

Sveikinimo žodžius tarė seimo narys Kęstas Komskis bei Pagėgių meras Virginijus Komskis.

Rukų Romos katalikų klebonas kun. V. Gedvainis padėkos kalboje minėjo, kad parapijos apsisprendimą remontuoti liuteronų bažnyčią lėmė keletas aplinkybių. Pirmiausia, kad daugumai vietinių gyventojų katalikų ji yra tapusi sava ir brangi. Parapijiečiai džiaugėsi galintys sugrįžti į suremontuotą bažnyčią. Taip pat labai buvo svarbi Komskių nuomonė ir palaikymas, kad bažnyčia turėtų dalintis ir katalikų, ir liuteronų parapijos. Klebonas rodė į bažnyčios vitražą virš altoriaus ir atkreipė dėmesio, kad jame Kristus yra be veido. Tuo veidu turės tapti Rukų bažnyčią lankantys tikintieji.

Laikinoji maldos salė tapo nebereikalinga

Po bažnyčios pašventinimo, katalikų parapija apleido laikinąją pamaldų salę ir pastatą. Jis sugrąžintas Rukų liuteronų parapijai, kuriai jau dabar tenka pradėti galvoti apie naują šio pastato paskirtį. Buvusiame raudonų plytų klebonijos pastate jau veikia neoficialūs save išlaikantys senelių namai. Jos gyventojai – pilnai save išlaiko, susimoka mokesčius, remontuojasi gyvenamas patalpas. Šiame pastate, padedant Lipės krašto liuteronams, buvo įrengta ir parapijos salė, kuria parapija naudosis ir žiemos pamaldoms.

Šventiniam šurmuliui nurimus…

Pirmosios liuteroniškos pamaldos Rukų bažnyčioje įvyko spalio 9 dieną. Pamaldose dalyvavo apie 15 žmonių. Po pamaldų, parapija naujoje parapijos salėje visi pageidaujantys buvo kviečiami pasivaišinti kava arba arbata, parapijiečių atsineštais sumuštiniais ir pyragais.

kun. Remigijus Šemeklis

“Lietuvos evangelikų kelias”
2011 m. Nr. 10-11, p. 14

This entry was posted in Be temos. Bookmark the permalink.

Comments are closed.